Danijos ir Islandijos unijos aktas

Danijos ir Islandijos unijos aktas (dan. Den Dansk-Islandske Unionslov, isl. Sambandslögin) – 1918 m. gruodžio 1 d. susitarimas tarp Islandijos ir Danijos, kuriame Islandija pripažinta visiškai nepriklausoma ir suverenia valstybe – Islandijos karalyste, laisvai prisijungusia prie Danijos ir sudariusia asmeninę uniją su Danijos karaliumi. Islandija įsteigė savo vėliavą, paskelbė neutralitetą ir paprašė Danijos atstovauti jos vardu užsienio reikalams ir gynybos interesams, išlaikant visišką jų kontrolę. Islandija atidarė savo pirmąją ambasadą 1920 m.^[1] Aktas turėjo būti peržiūrėtas 1940 m., o po trejų metų, jei nebūtų pasiektas susitarimas, jis galėjo būti atšauktas.

1. ↑ „Small States and Shelter Theory: Iceland’s External Affairs, 1st Edition (Hardback) - Routledge“. Routledge.com (anglų). p. 108. Nuoroda tikrinta 2019-05-25.